šimtalopis

šimtalõpis, -ė adj. (2) turintis daug lopų, labai sulopytas: A čia mano tie šimtalopiai marškiniai? Bsg. ^ Atėjo pas mus senelis su dviem lazdelėm, su dviem kableliais, su šimtalope sermėga, su kaulo burna, su mėsos barzda (gaidys) Klov. Šimpalopis par tvorą žiūri (kopūstas) Brž.