- šimtalopis
- šimtalõpis, -ė adj. (2) turintis daug lopų, labai sulopytas: A čia mano tie šimtalopiai marškiniai? Bsg. ^ Atėjo pas mus senelis su dviem lazdelėm, su dviem kableliais, su šimtalope sermėga, su kaulo burna, su mėsos barzda (gaidys) Klov. Šimpalopis par tvorą žiūri (kopūstas) Brž.
Dictionary of the Lithuanian Language.